išbl|iauti, išbliauna, išbliovė
1. bliaunant išeiti ar išbėgti: Avys išbliovė į ganyklą.
2. menkinamai išverkti: Vaikas išbliovė visą dieną.
3. menkinamai išpasakoti, išplepėti: Ką tik sužino, tą ir išbliauna.
4. menkinamai
išdainuoti: Visą naktį išbliovė.
5. šnek. išplerinti, padaryti per didelę skylę: Kam tokią skylę išbliovei? sngr.: Stebulė jau visai išsibliovė. išbliovimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.