Išblaivti – nustoti būti apsvaigus, atsigauti po alkoholio ar narkotikų poveikio; gauti aiškų protą, atsigaivinti (ir perkeltine prasme).
Pavyzdžiai:
1. Jis išblaivęs ryte prisiminė, ką darė vakar.
2. Po kavos jau šiek tiek išblaivau.
3. Perkeliama prasmė: Kritika padėjo jam išblaivti ir pamatyti klaidas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.