išbikiuoti

Išbikiuoti reiškia išsigąsti, išblyšti (iš baimės), netekti drąsos. Tai veiksmažodis, vartojamas apibūdinti staigią baimės ar šoko reakciją, dėl kurios žmogus tampa išbalęs, sutrikęs ar paralyžiuotas baimės.

Pavyzdžiai:
1. Kai išgirdo griaustinį, vaikas išbikiavo ir užsidengė ausis.
2. Netyčia pamatęs gyvatę kelias, jis išbikiavo ir sustingo vietoje.
3. Pasakojimas apie vaiduolį privertė ją išbikiuoti.

Sinonimai: išsigąsti, išblyšti, sutrukti.

Įrašas
Paaiškinimas	Išbikiuoti reiškia išsigąsti, išblyšti (iš baimės), netekti drąsos. Tai veiksmažodis, vartojamas apibūdinti staigią baimės ar šoko reakciją, dėl kurios žmogus tampa išbalęs, sutrikęs ar paralyžiuotas baimės. Pavyzdžiai: 1. Kai išgirdo griaustinį, vaikas išbikiavo ir užsidengė ausis. 2. Netyčia pamatęs gyvatę kelias, jis išbikiavo ir sustingo vietoje. 3. Pasakojimas apie vaiduolį privertė ją išbikiuoti. Sinonimai: išsigąsti, išblyšti, sutrukti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.