"Išbėglus" – tai būdvardis, reiškiantis "labai liesas, išsekęs, kaulai odą veriantis" (pvz., dėl ligos, badavimo). Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie išsekusius, nuskurdusius dalykus.
Pavyzdžiai:
1. Po ilgos ligos jis atrodė visiškai išbėglus.
2. Išbėglus kaip šluota – tik kaulai ir oda.
3. Perkeltine prasme: Išbėglus biudžetas / išbėglus stilius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.