išbedžiojimas

Išbedžiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įsižeidimą, piktumą, nepasitenkinimą (dažniausiai dėl menko reikalo ar pernelyg jautriai). Jis vartojamas kalbant apie nepagrįstą ar vaikišką įsižeidimą.

Pavyzdžiai:
1. Po pokylių jis buvo pilnas išbedžiojimo – niekas jo nešoko.
2. Nustok išbedžiotis dėl tokių smulkmenų!
3. Jos išbedžiojimas greitai išblėso, kai pamatė dovanojimą.

Sinonimai: įsižeidimas, piktavimas, užuojauta.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isbedziojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išbedžiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įsižeidimą, piktumą, nepasitenkinimą (dažniausiai dėl menko reikalo ar pernelyg jautriai). Jis vartojamas kalbant apie nepagrįstą ar vaikišką įsižeidimą. Pavyzdžiai: 1. Po pokylių jis buvo pilnas išbedžiojimo – niekas jo nešoko. 2. Nustok išbedžiotis dėl tokių smulkmenų! 3. Jos išbedžiojimas greitai išblėso, kai pamatė dovanojimą. Sinonimai: įsižeidimas, piktavimas, užuojauta.