„Irmininkas“ – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis įgaliotas atstovas, pasiuntinys, vyriausias karo vadas arba valdovo patarėjas (dažniausiai istoriniame kontekste).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Lietuvos didysis kunigaikštis siuntė savo irmininką deryboms su kryžiuočiais.“
2. Perkeltine prasme: „Jis buvo tarsi šeimos irmininkas – sprendė svarbiausius klausimus.“
3. Literatūroje: Terminas sutinkamas senojoje lietuvių raštoje ar istoriniuose šaltiniuose, pvz., aprašant LDK pareigūnus.
Trumpai: Tai istorinis atstovo / vadovo pavadinimas, vartojamas daugiausia senajame lietuvių kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.