Intelektualizmas – tai pabrėžimas, kad intelektas (protas, žinojimas) yra svarbiausias žmogaus veiklos ir pažinimo pagrindas. Dažnai siejamas su pernelyg teoriniu, abstrakčiu požiūriu, nepakankamai susijusiu su praktika ar emocijomis.
Pagrindinės savybės:
1. Pirmenybė teoretiniam mąstymui, analizei.
2. Siekis paaiškinti problemas per logiką, neatsižvelgiant į emocinį aspektą.
3. Kartais – atsiribojimas nuo kasdienio patyrimo.
Pavyzdžiai:
- Psichologijoje: Asmuo, patyręs traumą, gali ją analizuoti kaip "įdomų psichologinį reiškinį", vengdamas susidurti su liūdesiu.
- Filosofijoje: Platono idėja, kad tikroji tikrovė yra idejų pasaulis, o ne jutiminė patirtis.
- Kasdienybėje: Diskutuojant apie skurdą, kalbėti tik apie ekonomines teorijas, pamirštant konkrečius žmonių išgyvenimus.
- Mene: Kūrinys, kurį sunku suvokti be išsamios teorinės žinios apie autoriaus koncepciją.
Trumpai: intelektualizmas – protinio supratimo iškėlimas virš praktikos ir jausmų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.