Intelektualizmas – tai požiūris arba polinkis per daug remtis protine veikla, teorijomis, abstrakcijomis, nepakankamai atsižvelgiant į praktiką, emocijas ar tiesioginę patirtį. Tai gali reikšti pernelyg sudėtingą, akademišką ar atitrūkusį nuo realybės mąstymą.
Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje / diskusijose:
Kai žmogus įprastą kasdienę problemą (pvz., draugų nesutarimą) analizuoja per sudėtingas filosofines sistemas ar psichologines teorijas, užmiršdamas paprastus žmogiškus sprendimus ar emocijas.
2. Menų kritikoje:
Kai kūrinys (filmas, knyga) vertinamas beveik išimtinai per teorinius ar akademinius kriterijus, nepaisant jo emocinio poveikio ar prieinamumo plačiajai auditorijai.
3. Psichologijoje:
Kaip gynybinis mechanizmas, kai žmogus savo jausmus ar problemas „intelektualizuoja“ – pvz., kalbėdamas apie liūdesį kaip abstrakčią sąvoką, kad išvengtų tiesioginio susidūrimo su savo emocinėmis kančiomis.
Trumpai tariant, intelektualizmas dažnai siejamas su „pertekline teorija“ arba „atsitraukimu į galvą“, kai praktiškumas ar emocinis aspektas lieka užribyje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.