inkarvirvė

Inkarvirvė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įdubusį kelio ar takelio vingį, dažniausiai gamtoje (miške, kalnuose). Tai gili, vingiuota įduba ar griova, susidariusi dėl vandens arėjos, erozijos ar nuolatinių žmonių/gyvūnų judėjimo.

Pavyzdžiai:
1. „Miško takas vingiuoja gilia inkarvirve.“
2. „Senovėje inkarvirvėmis keliaudavo prekeiviai.“
3. „Po liūties inkarvirvė pavirto upeliu.“

Sinonimai: vingiuota griova, įduba, vagis, dauba.
Nenaudoti: tiesiam kelio ruožui ar plikam takui.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'inkarvirve' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Inkarvirvė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įdubusį kelio ar takelio vingį, dažniausiai gamtoje (miške, kalnuose). Tai gili, vingiuota įduba ar griova, susidariusi dėl vandens arėjos, erozijos ar nuolatinių žmonių/gyvūnų judėjimo. Pavyzdžiai: 1. „Miško takas vingiuoja gilia inkarvirve.“ 2. „Senovėje inkarvirvėmis keliaudavo prekeiviai.“ 3. „Po liūties inkarvirvė pavirto upeliu.“ Sinonimai: vingiuota griova, įduba, vagis, dauba. Nenaudoti: tiesiam kelio ruožui ar plikam takui.