imdýti, im̃do, im̃dė iminėti.
atimdýti. atiminėti: Knygas atim̃dė. Atim̃dė ratus. Ratai neatsiimdo. Atsiimdo pieną iš karvių. Pradėjo atsiimdýt žmonėsa jų gerybą.
išimdýti.
1. paimti iš tėvų namų (nuotaką): Ne vienai mergai širdis dreba, kaip atvažiuoja jos išimdýt.
2. paimti vaišinant: Išimdo litrą degtinės.
nuimdýti. nuiminėti: Kasnykėlius nutraukysim, vainikėlius nuimdysim. Nusiimdýčia tą gromatėlę nuo tymelio balnelio.
priimdýti. priimti.
1. paimti sau ar pas save: Šitų pinigų nepriim̃dė. Viedma vaiką priimdė savo globon. Avių liuobu prisiimdysiu į ganyklą.
2. pavaišinti: Svečius priim̃dė ir pyragu, ir noragu. Motina priimdo svotus.
3. dėtis į galvą, atsiminti: Ką kas sako, aš ir prisiimdaũ.
susiimdýti pradėti rastis, darytis: Jau kopūstai galvosna susim̃do. Jau varpelės grūdan susim̃do (grūdas pradeda augti) . | Dabar višteliukai pūkučiuosa, o toliau susimdỹs ir plūksnelėsa.
užimdýti.
1. užimti: Iškirsk tada ją, tegul vietos neužimdo.
2. okupuoti: Jenerolas užimdė Vilnių.
3. pradėti, dirbti: Aš neužsiimdaũ giedot giesmes. Kaip nemoki, tai ir tuo neužsiimdýk. | Kas kuo užsiimdo, tas ir rūpi. Brolis ūkiu ažusim̃dė. Kap būnat, kuo ažusim̃dot? Žmonys dabar visur užsiim̃do.
4. priimti (svečią): Jeigu vyrų nėr, tegu moteros užim̃do.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.