im̃dinti, -ina, -ino. imti.
1. rūpintis, kad kas imtų: Im̃dink pėdus, kūlius iš aukšto.
2. kraustyti, gabenti: Imdinti iš trobos.
atim̃dinti. atimti I 1: Liepė daiktus iš tenai atimdinti.
išim̃dinti. išimti I 1: Ir jis visas bjaurybes išimdino ir išpurtydino.
nuim̃dinti. nuimti I:
1. Vyresnybė nuimdino stogą. Decianus jaunikaitį nuimdino nuo pėdžių. Aš nuimdinsiu tau gromatėlę nuo tyminio balnelio.
2. nudirti, nulupti: Ragais subadysiu, skūrą nuim̃dinsiu. Važiavo lašinių nusiim̃dinti į Kauną (į ligoninę) .
3. nusifotografuoti: Palauk, kai naujai nusiimdinsiu, duosiu ir tau paveikslą.
paim̃dinti. suimdinti: Portugališkasis gendrolguvernėras paimdino garlaivį, kurį sultanas. išsiuntęs buvo.
suim̃dinti. suimti; areštuoti, sulaikyti: Kam suim̃dinai draugus. Jis tuojau galėtų mane suimdinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.