imdinėti

imdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. imti.

1. imlioti, iminėti: Kam tu imdinė́ji mano piningus iš stalčiaus? Kad man daugiau cukraus neimdinėtum!

2. nuolat skolintis: Ai, ana tai papratus par svetimus imdinėt.
apimdinė́ti. nuimti: Jau reikia taukai apimdinė́t [nuo žarnų].
atimdinė́ti.

1. atiminėti, atimlioti: Aš ledvà atimdinė́jau skolas iš vienur, iš kitur. Jei telią nuo karvės atimdinėsi (atitrauksi, neduosi žįsti), greit kojas išties. Atimdinė́ja visas prabangas. Atsimdinėja duokles.

2. slopinti: Dvasią pranašo atimdinėja.

3. gadinti: Nečystata, vynas, girtavimas žmogui širdį atimdinėja.
išimdinė́ti.

1. išiminėti: [Vaikai] ėmė išimdinėti ir draskyti [paukščių] gūžtas. Po biškį išimdinė́jo vaikas visus obalius. | Užslėptas dūmas. tur išimdinė́t. Krauna riekėm, o išimdinėja trupučiais.

2. išgelbėti, išvaduoti: Iš visų priepuolių išimdinėjo. Išsiimdinėju iš ko, išsiveržinėju.

3. atleidinėti: Popiežius nekuriuos išimdinėja nuog pasnykų.
nuimdinė́ti.

1. nuiminėti, nuimlioti: Nuimdinė́k kaupą grūdų. Išsimokei kepurėlę nusiimdinėti.

2. nuvalyti, nudoroti: Nuimdinė́ti javus nuog laukų.

3. nuplėšti: Nuimdinėja garbę man. Nuimdinėju šlovę.
paimdinė́ti.

1. griebti nuo pradalgio: Marė rugius paimdinėja.

2. vesti (moterį): Idant vyrai paimdinėtų moteris ižg savos giminės. tuoktis: Minykai su minyškomis. paimdinėsis.
périmdinėti.

1. periminėti: Valstybės pradėjo perimdinėti paštą iš privačių rankų.

2. suiminėti (siūlus): Ištrauko siūlus ir perimdinėja (peltakius daro) .

3. persiiminėti: Julijonas kaskart daugiau persiimdinėjo stabmeldystės dvasia.
priimdinė́ti.

1. priiminėti: Dovanas šiokias tokias vienas nuo antro priimdinė [ja].

2. pas save leisti, kviesti: Tas griešnus priimdinėja ir valgo su jais.

3. vaišinti, mylėti: Mus duona ir druska priimdinėjo, o jus šluotražiu. Visus priimdinėjo, visus žaliu vynu girdė, valgydino.

4. gauti (sakramentą): Pamokslų klausė ir sakramentus priimdinėjo. Priimdinėdavo jie krikštą per trikartinį panėrimą vandenyje.

5. priiminėti (interesantus, ligonius): Priimdinėti ligonius.

6. dėtis į galvą, į širdį, pripažinti: Mažas vaikas priimdinėja mokslą mistro savo. Šitie. klajojimus už žodį mano priimdinėja. Jų. priimdinėt nenorėjo.

7. padaryti nariu, dalininku: Piktus ir nepaklusnus sūnus papratęs malonėsp priimdinėt.
suimdinė́ti.

1. suglėbti, sugriebinėti: Jauna mergelė praskindinėjo, baltom rankelėm suimdinėjo. Susimdinė́k sajonus į klėbį ir eik.

2. suiminėti, areštuoti: Nusikaltėlius suimdinėjo.

3. susidarinėti, atsirasti: Jau pradeda dobilų galvukės susiimdinėt.
užimdinė́ti.

1. užgniaužti: Kvapą užimdinė́ja.

2. užiminėti: Sužinoję, ką metežnykai apie Dubičius, na, ir ėmė užimdinėt ir apėmė tą medžią.

3. dirbti, verstis: Anas užsiimdinėjo darbu, žuvis gaudydavo. Jis rimtai užsiimdinėjo savo darbu.

4. pradėti, užvesti: Visą vakarą dainavom, o dainas užimdinėjo Stepas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'imdineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x