"İlgarankis" – tai turkų kilmės žodis, reiškiantis ilgalaikį draugą, artimą bičiulį ar rūmų draugą (istoriniame kontekste – asmenį, artimą valdovui). Lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar poetiniuose kontekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Jis buvo ne tik kolega, bet ir tikras ilgarankis – žinojo visas mano paslaptis.
2. Karalių lydėjo ištikimi ilgarankiai, patarėjai per daugelį metų.
Trumpai: Artimas, ištikimas draugas, ypač ilgametis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.