„Ilgalūpis“ yra neologizmas, sudarytas iš žodžių ilgas + lūpėti (šnek. „kalbėti“). Reiškia žmogų, kuris ilgai ir daug kalba, yra ypač talkus, plepalas ar nemokantis trumpai išsakyti minties.
Pavyzdžiai:
1. Susirinkime Jonas vėl buvo pagrindinis ilgalūpis – jo pranešimas truko dvi valandas.
2. Neklausk jos nuomonės, ji tokia ilgalūpė, kad niekada nesutrumpins.
Sinonimai: plepys, tarškis, pertraukiamas, liežuvautojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.