gyžėjimas
Gyžėjimas – tai lietuvių liaudies medicinos praktika, kurioje žodžiai (užkeikimai, maldos) ir ritualai naudojami gydymui ar apsaugai nuo ligų, blogų jėgų, sužalojimų ar gyvulių ligų.
Pagrindiniai bruožai:
- Perduodamas iš kartos į kartą (dažniausiai moterų).
- Gydoma žodžiu, kartais papildant paprastais veiksmais (pvz., glostymas).
- Dažniausiai naudojama paprastoms ligoms (peršalimui, bumbuliams, išgąsčiui).
Pavyzdžiai:
1. Nuėmusi ranka – gyžėjas glosto sužeistą vietą ir kalba įmantrius žodžius, pvz., „Vanduo teka, kaulas kaulį sulies, o mėsa mėsą“.
2. Pūslėms (herpesui) – gyžėjas pirštu burbtelėdamas aplink pūsles kalba: „Šalta šalnėlė, džiūk, džiūk...“.
3. Išgąsčiui – vaikui, kuris „išsigandęs“, gali būti skiriamas ritualas su vandeniu ir malda.
4. Gyvuliams – nuo kerų ar ligų (pvz., karvės tešlumo) gydoma specialiais užkeikimais.
Svarbu: Tai tradicinis tikėjimas, o ne mokslinis gydymas. Dabar dažniau laikoma kultūros paveldu ar papročiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.