Gyvasakiai – tai senovės lietuvių mitologinės būtybės, gyvenančios po žeme (dažnai po namu) ir globojančios žemės derlių, gyvulius, šeimos turtą. Laikomi namų, ūkio sargais.
Pagrindiniai bruožai:
- Gyvena po grindimis, pirtimi, svirnu.
- Gali įgauti gyvūnų (žalčio, katės, paukščio) ar nykštuko pavidalą.
- Laikomi geraširdžiais, bet gali bairinti, jei juos įpykinti.
Pavyzdžiai iš tradicijų:
1. Aukojimas: Prieš statant namą, po pamatu palikdavo maisto (duonos, kiaušinių), kad gyvasakis būtų malonus.
2. Pavidalai: Neretai vaizduojami kaip žaltys, kurie lankydavosi šeimoje ir nekenkdavo.
3. Įpykimas: Jei šeima išsikraustydavo, gyvasakis galėdavo sekti ir nešti sėkmę, o jei buvo užgauliojamas – gadinti turtą.
Trumpai: Tai mitologiniai namų globėjai, susiję su žemės derlingumu ir šeimos gerove.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.