"Gybrungys" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis "gyvatės odą" arba "gyvatės išnarą" (nulinkusią odą, kurią gyvatė meta augdama). Dažnai vartojamas perkeltine prasme, pavyzdžiui, apibūdinant kažką labai ploną, trapų ar besiliečiantį su atsisakymu/pakitusia forma.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Miške radau sausą gybrungį po akmeniu.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Po ligos jis liko kaip gybrungys – plonas ir bejėgis.“
„Senos įpročius išsimetė kaip gybrungį.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.