Gunkštara – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilią, siaurą duobę ar griovį (dažniausiai gamtoje), taip pat įdubimą, įdubusią vietą.
Pavyzdžiai:
1. Kelyje atsirado gili gunkštara po smarkių liūčių.
2. Koja įklimpo į gunkštrą, pasislėpusią po samanomis.
3. Upelis tekėjo gunkštara, skaldydamas uolas.
Sinonimai: duobė, griova, įduba, dauba.
Pastaba: Vartojamas daugiausia tarmėse ar poetinėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.