Gūnė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis:
1. Kepurės ar skrybėlės kraštas (dažniausias pavartojimas).
Pavyzdys: „Apsitraukė skrybėlės gūne nuo lietaus.“
2. Kraštas, pakraštys (plačiau, pvz., miško, pievos).
Pavyzdys: „Sėdėjo miško gūnėje po ąžuolu.“
Trumpai:
Nurodyti daiktų kraštą, ypač skrybėlės/dėmės. Vartojamas ir perkeltine prasme (pvz., „gyvenimo gūnė“ – gyvenimo pabaiga).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.