Gugutis – tai lietuvių liaudies dainose ir tautosakoje vartojamas žodis, reiškiantis balandį (dažniausiai pilkąjį balandį). Kartais vartojamas kaip meilus, švelnus žmogaus ar vaiko įvardijimas.
Pavyzdžiai:
1. "Gugutis gūžia, ašara rūžia." (lietuvių liaudies daina)
2. "Sėdi gugutis ant stogo ir burbuliuoja." (apie balandį)
3. "Mano mažasis guguti, neverk." (švelnus kreipimasis į vaiką)
Trumpai: gugutis = balandis (dažniausiai simbolizuojantis liūdesį, ilgesį ar švelnumą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.