Gūbis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įdubą, daubą, griovą ar negilią slėnio formą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie negilias, plačias daubas ar natūralius įdubimus reljefe.
Pavyzdžiai:
- Kalno šlaite matėsi gilus gūbis.
- Ten, kur upė susiformavo gūbis, augo reti augalai.
- Žemės ūkyje gūbis kartais sukelia vandens stagnaciją.
Sinonimai: dauba, įduba, griova, slėnukas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.