gručius

Gručius – senas lietuviškas žodis, reiškiantis „kūdikis, mažas vaikas“. Dažniausiai vartotas švelniajame, meiliame kontekste.

Pavyzdžiai:
1. Mūsų gručius jau pradėjo šnekėti.
2. Užmigo mielas gručius lopšyje.
3. Senelė apkabino mažąjį gručių.

Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas tautosakoje, poezijoje ar senesniuose tekstuose.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'grucius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Gručius – senas lietuviškas žodis, reiškiantis „kūdikis, mažas vaikas“. Dažniausiai vartotas švelniajame, meiliame kontekste. Pavyzdžiai: 1. Mūsų gručius jau pradėjo šnekėti. 2. Užmigo mielas gručius lopšyje. 3. Senelė apkabino mažąjį gručių. Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas tautosakoje, poezijoje ar senesniuose tekstuose.