"Gručinis" – kilęs iš žodžio "gručius" (mažas kalnas, ketera, gūbrys).
Reiškia kalvotą, gūbrišką, nelygų paviršių su nedidelėmis kalvomis ar gūbriais.
Pavyzdžiai:
1. Gručinis kraštovaizdis – vietovė su daugybe mažų kalvų.
2. Gručinė dirva – nelygus, gūbriškas dirvožemis.
3. Keliaujame gručiniu keliu – kelias, kylantis ir leidžiantis kalvomis.
Sinonimai: kalvotas, gūbriškas, nelygus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.