Grucė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, susiglaudusią figūrą, krūvą, gniužulą (ypač apie susiraukusį žmogų ar gyvūną). Dažniausiai vartojamas kalbant apie susiraukusį, susikūlupusį kūną.
Pavyzdžiai:
1. Fizinė padėtis:
Senis sėdėjo kampe kaip maža grucė.
Šuo miegojo grucė prie šildytuvo.
2. Perkeltine prasme (apie susiraukusį žmogų):
Po priekaištų ji susispaudė į grucę.
3. Krūva, gniužulas:
Ant suolo gulėjo drabužių grucė.
Sinonimai: gniužulas, kamuolys, krūva (kalbant apie susiglaudusį kūną).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.