Griūžė – tai nedidelis, paprastai medinis, senas, apleistas, blogos būklės pastatas (pvz., trobelė, tvartas, palapinė). Dažnai vartojama perkeltine prasme apie netvarkingą, netinkamą gyvenamąją vietą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Užmiestyje stovi senoji griūžė, kurioje niekas nebegyvena.
2. Perkeltinė prasmė (nekultūringa vieta):
Jų butas – tikra griūžė: visur daiktų krūvos.
3. Šnekamojoje kalboje (apie žmogų):
Sustabarėjęs kaip griūžė (apie seną, sulūžusio laikysenos žmogų).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.