gražiakalbystė

Gražiakalbystė – tai kalbos vartojimas, kuriuo siekiama įtaigiai, raiškiai ir meniškai išreikšti mintis, dažnai naudojant literatūrinius priemones (pavyzdžiui, metaforas, palyginimus, epitetus). Tai priešingybė kasdienei ar funkcinei kalbai.

Pavyzdžiai:
1. Vietoj: „Saulė švietė“ – gražiakalbystė: „Saulė liejosi auksu per lapų grotas.“
2. Poezijoje: „Nakties gėlė žydi tyloje“ (apie mėnesį).
3. Sakmėse: „Vanduo – gyvenimo šaltinis.“

Trumpai: Tai meninė, vaizdinga kalba, skirta sukelti emocijas ar paveikslus.

Įrašas
Paaiškinimas	Gražiakalbystė – tai kalbos vartojimas, kuriuo siekiama įtaigiai, raiškiai ir meniškai išreikšti mintis, dažnai naudojant literatūrinius priemones (pavyzdžiui, metaforas, palyginimus, epitetus). Tai priešingybė kasdienei ar funkcinei kalbai. Pavyzdžiai: 1. Vietoj: „Saulė švietė“ – gražiakalbystė: „Saulė liejosi auksu per lapų grotas.“ 2. Poezijoje: „Nakties gėlė žydi tyloje“ (apie mėnesį). 3. Sakmėse: „Vanduo – gyvenimo šaltinis.“ Trumpai: Tai meninė, vaizdinga kalba, skirta sukelti emocijas ar paveikslus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.