Gražiaburnis – tai ironiškas ar šmaikštus žmogaus apibūdinimas, kai akcentuojamas jo išvaizdingas burnos apyvokos būdas, bet dažnai su potekste, kad kalbama daug, tuščiai ar išdidžiai.
Pavyzdžiai:
1. "Mūsų kaimynas – tikras gražiaburnis, visus įtikina, kad žino viską geriausiai."
2. "Neklausyk to gražiaburnio – kalba gražiai, bet nieko nekeičia."
3. "Politikas pasirodė kaip gražiaburnis, žadėdamas aukso kalnus."
Trumpai: Tai žodis, kuriuo apibūdinami įtikinami, bet dažnai paviršutiniški ar tušti kalbėtojai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.