Grąžagalvė – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis užsispyrusį, savavališką, kartais kvailoką ar maištingą asmenį (dažniausiai apie vaiką ar jauną žmogų).
Pavyzdžiai:
1. Koks tas tavo berniukas – visiškai grąžagalvė, nieko nenori klausyti!
2. Nustok būti grąžagalvė ir atlik namų darbus.
3. Su ta grąžagalve nieko nepasieksi – vis priešinasi.
Sinonimai: užsispyrėlis, savavalė, priešgyna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.