„Glušėti“ reiškia būti kurtam, negirdėti (dažniausiai apie žmones). Tai veiksmažodis, vartojamas apibūdinti ilgalaikę negirdėjimo būseną.
Pavyzdžiai:
1. Jis glušėja nuo gimimo.
2. Senelis pradėjo glušėti sulaukęs aštuoniasdešimties.
3. Glušėdamas jis mokėjo skaityti iš lūpų.
Pastaba:
Šnekamojoje kalboje kartais vartojama perkeltine prasme – „apsiglušęs“ (nepaklusnus, neklausantis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.