glotus

Glotus – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „prarytojas, įsižiojęs, godus (ypač maisto atžvilgiu)“. Dažniausiai vartojamas kaip būdvardis (pvz., homo glotus – „įsižiojęs žmogus“), rečiau – kaip daiktavardis.

Pavyzdžiai:
1. Glotus homo est – „(Jis) yra įsižiojęs žmogus“.
2. Avidus et glotus – „Godus ir įsižiojęs“.

Dėmesio: Šis terminas retas, dažniau klasikinėje literatūroje (pvz., Plauto komedijose) arba mokslinėse lotynų kalbos žodynuose. Šiuolaikinėje lotynų kalboje dažniau vartojami sinonimai: gulosus, vorax.

Įrašas
Paaiškinimas	Glotus – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „prarytojas, įsižiojęs, godus (ypač maisto atžvilgiu)“. Dažniausiai vartojamas kaip būdvardis (pvz., homo glotus – „įsižiojęs žmogus“), rečiau – kaip daiktavardis. Pavyzdžiai: 1. Glotus homo est – „(Jis) yra įsižiojęs žmogus“. 2. Avidus et glotus – „Godus ir įsižiojęs“. Dėmesio: Šis terminas retas, dažniau klasikinėje literatūroje (pvz., Plauto komedijose) arba mokslinėse lotynų kalbos žodynuose. Šiuolaikinėje lotynų kalboje dažniau vartojami sinonimai: gulosus, vorax.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.