Gliaudis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilus, siauras griovys ar dauba, dažnai susidaręs dėl vandens erozijos ar žemės lūžių. Vartojamas kaip slėnio ar tarpeklio sinonimas, ypač kalnuotose vietovėse.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos kontekste:
„Kalnų takas vijosi pro gilią gliaudį.“
2. Perkeltine prasme (retai):
„Tarp jų atsirado gliaudis – didelė nesutarimų dauba.“
Trumpai: Gliaudis – gilus griovys/dauba, panašus į tarpeklį ar slėnį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.