gleimė

Gleimė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis slėptuvę, paslėptą vietą (dažniausiai žmonėms ar daiktams slėpti). Kilęs iš veiksmažodžio gleisti (slėpti).

Pavyzdžiai:
1. Kareiviai pasistatė gleimes miške. (slėptuves)
2. Vilkas turėjo gleimę po išrauta šaknimi. (lindynę, slėptuvę)
3. Senovėje žmonės naudojo gleimes priešui išvengti. (paslėptas vietas)

Sinonimai: slėptuvė, paslėptuvė, lindynė, urvas.
Pastaba: Šis žodis dažniausiai vartojamas literatūroje ar istoriniame kontekste, kasdienėje kalboje retas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gleime' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Gleimė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis slėptuvę, paslėptą vietą (dažniausiai žmonėms ar daiktams slėpti). Kilęs iš veiksmažodžio gleisti (slėpti). Pavyzdžiai: 1. Kareiviai pasistatė gleimes miške. (slėptuves) 2. Vilkas turėjo gleimę po išrauta šaknimi. (lindynę, slėptuvę) 3. Senovėje žmonės naudojo gleimes priešui išvengti. (paslėptas vietas) Sinonimai: slėptuvė, paslėptuvė, lindynė, urvas. Pastaba: Šis žodis dažniausiai vartojamas literatūroje ar istoriniame kontekste, kasdienėje kalboje retas.