glebėsčiavimas

Glebėsčiavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilus, ilgas, susikaupęs mąstymas ar svarstymas, dažnai su filosofiniu, egzistenciniu ar liūdnu atspalviu. Jis artimas sąvokoms „mąstymas“, „mąstymų grimzta“, „kontempliacija“.

Pavyzdžiai:
1. Klasikinis: „Senis sėdėjo ant suoliuko, įsitraukęs į glebėsčiavimus apie gyvenimo prasmę.“
2. Šiuolaikinis: „Po darbo ji mėgo vienišus pasivaikščiojimus, skirtus glebėsčiavimui apie savo ateitį.“
3. Literatūroje: „Romano herojus nuolat veržiasi į glebėsčiavimus, ieškodamas tiesos savyje.“

Trumpai: Tai gilesnis nei kasdienis mąstymas, dažnai susijęs su svarbiomis temomis ar vidinėmis paieškomis.

Įrašas
Paaiškinimas	Glebėsčiavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilus, ilgas, susikaupęs mąstymas ar svarstymas, dažnai su filosofiniu, egzistenciniu ar liūdnu atspalviu. Jis artimas sąvokoms „mąstymas“, „mąstymų grimzta“, „kontempliacija“. Pavyzdžiai: 1. Klasikinis: „Senis sėdėjo ant suoliuko, įsitraukęs į glebėsčiavimus apie gyvenimo prasmę.“ 2. Šiuolaikinis: „Po darbo ji mėgo vienišus pasivaikščiojimus, skirtus glebėsčiavimui apie savo ateitį.“ 3. Literatūroje: „Romano herojus nuolat veržiasi į glebėsčiavimus, ieškodamas tiesos savyje.“ Trumpai: Tai gilesnis nei kasdienis mąstymas, dažnai susijęs su svarbiomis temomis ar vidinėmis paieškomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.