glaistytinis
Glaistytinis – tai mitologinė būtybė lietuvių tautosakoje, dažniausiai vaizduojama kaip klaidžiojantis mirusiųjų dvasių lūšnis (panašus į vampyrą, vaiduoklį ar zombį). Kilęs iš žodžio glaistyti – „glostyti, mylėti, guosti“, tačiau folkloro kontekste dažnai siejamas su mirusiuoju, grįžtančiu iš kapo kenkti gyviesiems.
Pagrindinės savybės:
- Atsiranda, kai mirusysis nebuvo tinkamai laidotas ar pergyvena smurtą.
- Fiziškai sunaikina artimuosius (užspringa, išgeria kraują).
- Galima sunaikinti iškapojant, sudegindant ar perpjovus sausgysles.
Pavyzdžiai iš folkloro:
1. Pasakojama, kad glaistytinis nakties metu lankosi namuose, žudydamas šeimos narius.
2. Jei mirusysis nebuvo išlydėtas pro langą, gali tapti glaistytiniu.
3. Kai kuriuose variantuose – tai gyvas žmogus, turintis dvigubą širdį ar magiškų galių.
Trumpai: Glaistytinis – grįžtantis mirusysis, žudantis gyvuosius, dažnas lietuvių mitų ir pasakų personažas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.