gilýbė. gilỹbė.
1. gilumas, gylis: Gilýbė šulnio. Gilýbė šio [je] pusė [je] nevienopa, bet visur gilu. Jo mintys pilnos nepaprastos gilybės. Įsmukti į gilybę abejojimų. Žmogaus dvasia savo gilybėje saugo visus turtus, kartą į ją įkritusius.
2. gili vieta, giluma, gelmė: Nežinojo, kaip iš tos gilybės išeit. Visi daiktai. į jūsų gilybę nuskandinti. Ir jis nuskandintas būtų gilybėje marių. Užsileido žvaigždelė į marių gilýbes. Mėlyno dangaus gilybėje žėrėjo išsipraususi saulė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.