gėrìkas, -ė. gėrėjas; girtuoklis: Meisteris viršum jo. galvos muša alvutėmis su gėrikais. Menkas iš manęs gėrìkas. Prastas tu gėrìkas, kad pasgėrei. Gavo marčią gėrìkę (norinčią išgerti) . Pieno gėrikas. Starkuos tai du pusėtini gėrìkai yra. Gėrìkų yra, o stotkų maža. Tėvas buvo žmogus protingas, ne gėrìkas. Tai bėda – pirk šnapšę ir da gėrikùs samdyk.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.