Generalgubernatorius – aukščiausios valdžios atstovas, valdęs generalguberniją (didžiulę administracinę teritoriją, dažnai koloniją ar okupuotą regioną). Tai buvo karinis ir civilinis valdytojas, pavaldus tiesiogiai imperatoriui ar centrinei vyriausybei.
Pavyzdžiai:
1. Lenkijos Karalystė (1815–1915) – Rusijos imperijos sudėtyje, generalgubernatorius valdė iš Varšuvos.
2. Finlandijos generalgubernija (1809–1917) – Rusijos caro atstovas Suomijoje.
3. Japonijos imperija – Korėjos generalgubernius (1910–1945) valdė okupuotą Korėją.
4. Nyderlandų Ost Indija – generalgubernatorius valdė koloniją (dab. Indonezija).
Terminas dažniausiai siejamas su XIX–XX a. imperijų administravimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.