Gelmas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilus, siauras, vingiuotas daubos ar griovio pavidalo įduba, dažnai su vandeniu (upeliu, ežeru).
Tai gili, dažnai miškinga ar šlapi vaga, panaši į daubą, bet paprastai siauresnė.
Pavyzdžiai:
1. Keliaujame per tankų mišką ir staiga atsiduriame gilo gelmo pakraštyje.
2. Upelis tekėjo tarp statmenų gelmo šlaitų.
3. Senovėje žmonės gelmuose slapstėsi nuo priešų.
Sinonimai: dauba, tarpeklis, klonis, tarpukalnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.