gebalda

Gebalda – tai senas, dabar beveik nenaudojamas žodis, reiškiantis „išmintis, sumanumas, gudrumas“.

Pavyzdžiai:
1. Senis pasakojo istorijas pilnas gebaldos. (pilnas išminties)
2. Taip įtikinamai kalbėjo, kad visi žavėjosi jo gebalda. (gudrumu, sumanumu)

Pastaba: Šis terminas sutinkamas senojoje lietuvių literatūroje ar tarmėse, šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gebalda' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Gebalda – tai senas, dabar beveik nenaudojamas žodis, reiškiantis „išmintis, sumanumas, gudrumas“. Pavyzdžiai: 1. Senis pasakojo istorijas pilnas gebaldos. (pilnas išminties) 2. Taip įtikinamai kalbėjo, kad visi žavėjosi jo gebalda. (gudrumu, sumanumu) Pastaba: Šis terminas sutinkamas senojoje lietuvių literatūroje ar tarmėse, šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai.