„Gauruotsnukis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis beprotišką, kvailą ar neprotingą žmogų. Tai piktas, niekinantis apibūdinimas, dažnai nusakantis elgesį ar mintis.
Pavyzdžiai:
1. Nustok elgtis kaip gauruotsnukis – tai idėja visiškai beprasmė.
2. Jis vėl kažką iškvailėjo, tikras gauruotsnukis.
3. Neklausyk to gauruotsnuko, jis nieko nesupranta.
Sinonimai: kvailys, nevykėlis, befrysys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.