garsytis

Garsytis – tai veiksmažodis, reiškiantis skleisti garsą, skambėti, aidėti (dažniausiai apie garsus iš gamtos arba ilgą, skambų garsą).

Pavyzdžiai:
1. Miške garsėjo paukščių čiulbesys.
2. Iš tolo garsėjo bažnyčios varpai.
3. Kambaryje garsėjo muzika.

Pastaba: Dažnai vartojamas knyginiame ar poetiniame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'garsytis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Garsytis – tai veiksmažodis, reiškiantis skleisti garsą, skambėti, aidėti (dažniausiai apie garsus iš gamtos arba ilgą, skambų garsą). Pavyzdžiai: 1. Miške garsėjo paukščių čiulbesys. 2. Iš tolo garsėjo bažnyčios varpai. 3. Kambaryje garsėjo muzika. Pastaba: Dažnai vartojamas knyginiame ar poetiniame kontekste.