garsingumas

Garsingumas – tai kalbos garsų (balsių ir priebalsių) derinimo skambumu malonumas arba nemalonumas. Tai ne objektyvi kalbos savybė, o estetinis įvertinimas, kaip kalba "skamba" klausytojui.

Pavyzdžiai:
1. Garsingos eilutės:
> "Vėjas šniokščia, šlamė šiaušia" – dažnas priebalsių [š], [s] sukuria šiurpų, šnypščiantį įspūdį.
> "Skamba skambantis skambukas" – garsų [sk], [b] kartojimas imituja skambėjimą.

2. Negarsingos eilutės:
> "Strėlė strėlę perstrėlė" – sunkiai ištariama dėl priebalsių grupės [str] perteklius.
> "Ketvirta karta kartoja" – garsų [k], [t] kaupimas gali skambėti grubiai.

Trumpai: Garsingumas – tai estetinis kalbos skambumo įvertinimas, kurį lemia garsų deriniai, jų ritmas ir kartojimas. Dažnai naudojamas poezijoje ar stilistikoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Garsingumas – tai kalbos garsų (balsių ir priebalsių) derinimo skambumu malonumas arba nemalonumas. Tai ne objektyvi kalbos savybė, o estetinis įvertinimas, kaip kalba "skamba" klausytojui. Pavyzdžiai: 1. Garsingos eilutės: > "Vėjas šniokščia, šlamė šiaušia" – dažnas priebalsių [š], [s] sukuria šiurpų, šnypščiantį įspūdį. > "Skamba skambantis skambukas" – garsų [sk], [b] kartojimas imituja skambėjimą. 2. Negarsingos eilutės: > "Strėlė strėlę perstrėlė" – sunkiai ištariama dėl priebalsių grupės [str] perteklius. > "Ketvirta karta kartoja" – garsų [k], [t] kaupimas gali skambėti grubiai. Trumpai: Garsingumas – tai estetinis kalbos skambumo įvertinimas, kurį lemia garsų deriniai, jų ritmas ir kartojimas. Dažnai naudojamas poezijoje ar stilistikoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.