„Garbadė“ – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis priesaiką, pagerbimą arba įžadą, dažnai susijusį su doroviniu įsipareigojimu, garbės kodeksu ar religiniu įžadu.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
„Vytautas davė garbadę kryžiuočiams, kad sustabdys kovas.“
(čia – soliaminė priesaika ar įžadas).
2. Religinis pavyzdys:
„Vienuolis išreiškė garbadę ištikimybę savo ordinui.“
(įžadas ar pagerbimas).
3. Šiuolaikinis vartojimas (retas):
Gali būti vartojamas poetiškai apie „garbės žodį“ ar priesaiką.
Trumpai:
Tai įšventinta priesaika ar įžadas, susijęs su garbės, tikėjimo ar ištikimybės principais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.