Ganda – tai daugiakalbėje lietuvių kalboje vartojama žodinė formuotė, kilusi iš žodžio gandas („gandras“), tačiau šnekamojoje kalboje įgijusi naują, šnekamosios ironijos ar švelnaus neigimo reikšmę.
Pagrindinės reikšmės:
1. Nereikšmingas dalykas, niekis, niekai – dažnai vartojama sumenkinti kalbamąjį dalyką ar parodyti, kad tai nėra svarbu.
Pavyzdys: „Tai tik ganda, neverta dėmesio.“
2. Pramanas, išgalvota istorija, paskala – apie nepatikimą informaciją ar kalbas.
Pavyzdys: „Neklausyk to, visiškai ganda!“
3. Niekinis žmogus (šnek.) – retai, bet gali nusakyti menką asmenį.
Pavyzdys: „Jis ten toks ganda, nieko neįtakoja.“
Kilmė:
Susijęs su paukščio gandro pavadinimu, galimai dėl asociacijos su „nežmoniška“ kalba (gandų krykštu) arba liaudišku patarliniu sąryšiu (pvz., „nešti gandus“).
Naudojimo kontekstas:
Dažniausiai – šnekamojoje kalboje, pokalbiuose, kartais humoristiškai ar paniekinamai. Formalioje kalboje nenaudotina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.