gálžudis, -ė. galžudỹs, -ė̃.
1. galvažudys: Kas [taboką] rūkė ar uostė, tas galvą savo turėjo duoti kaip ir galžudis. Idant keltumias prieš mečeivius (kalavijuočius), savo galžudžius.
2. kankintojas: Kurs suėda žmogų, negailis žmogaus, tas gálžudis. Tas ponas tikras gálžudis, ėdikas žmonių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.