Galūksnė – tai paskutinė eilutė eilėraščio strofoje (posme), dažniausiai trumpesnė už kitas eilutes ir skiriasi ritmu ar intonacija. Kartais vadinama "uodegele".
Pavyzdžiai:
1. Maironio "Pavasario balsai" (paskutinė strofa):
Ir aš ten būsiu, ir manęs ten bus,
Kai mus užmigs žemė šalta...
O dabar – laukiu.
→ "O dabar – laukiu" – galūksnė.
2. Nėries formoje (tradicinėje):
Galūksnė dažnai atskiria posmą, pvz., trumpa 2-3 skiemens eilutė po ilgesnių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.