fonologija
Fonologija – kalbotyros šaka, tirianti garsų funkcijas (reikšmę) ir sistemą tam tikroje kalboje.
Pagrindinis skirtumas nuo fonetikos:
Fonetika nagrinėja fizinį garsų garsą, o fonologija – kaip tie garsai sudaro prasmingus vienetus (fonemas) ir keičia žodžių reikšmę.
Pagrindinės sąvokos:
1. Fonema – mažiausias garsinis vienetas, galintis keisti žodžio reikšmę (pvz., lietuvių k. kalas / kolas – fonemos /a/ ir /o/).
2. Poziciniai variantai (alofonai) – tos pačios fonemos skirtingi realizacijos būdai, kurie nekeičia reikšmės (pvz., lietuvių k. garsas [r] gali būti virpamasis arba trumpasis).
Pavyzdžiai:
- Lietuvių kalboje:
– Fonemos /t/ ir /d/ skiria žodžius (toras / doras).
– Priebalsiai prieš priebalsius gali būti skardūs arba pusiau skardūs (pvz., antras – [n] gali būti skardusis [n] arba pusiau skardusis [n̥]).
- Anglų kalboje:
– Fonemos /p/ ir /b/ (pat / bat).
– Priebalsis /l/ turi du alofonus: šviesųjį [l] (light) ir tamsųjį [ɫ] (dull).
Santrauka: Fonologija analizuoja, kaip kalboje garsai sistemingai organizuojami ir kaip jie dalyvauja formuojant reikšmes.
- Tarptautiniai žodžiai: fonologija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.