farizeušas
Farizejus – tai religinė-judėjimo narys senovės Judejoje (II a. pr. Kr. – I a. po Kr.), žydų religinis lyderis, kuris griežtai laikėsi įstatymų ir tradicijų, bet dažnai buvo kritikuotas už veidmainystę ir formalumą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė: Judėjų religinės grupės narys, pabrėžęs Įstatymo laikymąsi, ritualinį grynumą.
2. Perkeltinė (dažniausiai vartojama): Veidmainis žmogus, kuris išoriškai demonstruoja dorovingumą ar pamaldumą, bet viduje yra netikras, elgiasi prieštaringai.
Pavyzdžiai:
- Jis kalba apie teisingumą, bet pats nesilaiko taisyklių – tikras farizejus.
- Religiniame kontekste fariziejai dažnai priešinosi Jėzaus mokymui.
- Politikas, skelbiantis dorovę, bet kyšininkaujantis – tai šiuolaikinis farizejus.
Trumpai: Terminas dažniausiai reiškia veidmainį žmogų, kuris apsimeta dorovingu ar pamaldžiu, bet elgiasi priešingai. Kilęs iš senovės judėjų religinės grupės pavadinimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.