"Ėkelė" – retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kelio iškasą, griovį ar duobę (dažniausiai nuo lietaus vandens ar erozijos). Kartais vartojamas kaip "įduba" ar "dauba".
Pavyzdžiai:
1. Vykdami per mišką sutikome gilią ėkelę, kurią buvo išplovęs liūtis.
2. Seni kaimo keliai pilni ėkelių – važiuokit atsargiai.
Sinonimai: duobė, griovys, dauba, vagis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.