Eiliuotena (kitaip – stichija) – tai vieno eilėraščio eilučių seka, skirta nuo kitų tarpu ar atitraukimu. Tai pagrindinė epinės poezijos struktūrinė vienetė.
Pavyzdžiai:
1. Aleksandro Puškino „Eugenijus Oneginas“ – parašytas keturėliu eiliuotenomis (14 eilučių).
2. Homerio „Iliada“ ir „Odisėja“ – naudoja ilgas heksametrines eiliuotenas.
3. John Miltono „Prarastasis rojus“ – blanko eilės, suformuotos į vientisas eiliuotenas be rimų.
Trumpai: eiliuotena – tai ištisinė eilučių grupė eilėraštyje, svarbi epinių kūrinių struktūrai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.